Laurynas R. Misevičius
Dar 1951-aisiais metais Šiaurės Amerikos Lietuvių Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjungos (ŠALFASS) pirmtakas Vyriausias Fizinio Auklėjimo ir Sporto Komitetas (VFASK) surengė pirmąsias Š.Amerikos lietuvių sporto žaidynes Toronte, kurios ir tapo puikia pradžia jau daugiau kaip pusę amžiaus stambiausios išeivijos lietuvių sporto organizacijos rengiamoms kasmetinėms sportinėms šventėms. „Ilgąjį” Jungtinių Valstijų savaitgalį („Memorial Day”) vietos lietuvių sporto klubas „Vytis” surado tinkamiausią formą paminėti savo 60-ąjį jubiliejų: kaip ir prieš 57-rius metus Kanados lietuvių „sostinėje” suorganizuota, šiemet jau 58-ąją tapusi ŠALFASS kasmetinė sporto fiesta.
Taigi šiemet varžybose, suorganizuotose „Klevo lapo” šalyje, dalyvavo 22 krepšinio, 11 tinklinio komandų, o taip pat didelis būrys kėgliavimo, šachmatų ir stendinio šaudymo mėgėjų mūsų tautiečių, gimusių tiek Lietuvoje, tiek JAV, tiek Kanadoje (apie sporto varžybų rezultatus skaitykite sekančiame AL numeryje, šiandien tik paminėsiu, kad prestižiškiausiu laikomo vyrų „A” krepšinio turnyro – skirto pusiau profesionaliems krepšininkams ir koledžuose rungtyniaujantiems žaidėjams – nugalėtojais antrus metus iš eilės tapo Čikagos „Lituanica”, kuri ne be ČLKL (Čikagos Lietuvių Krepšinio Lygos) organizatorių „pagalbos” prieš keletą savaičių pasitraukė iš šių varžybų). Savaitę prieš, tik jau Detroit (MI) buvo surengtos kitos nemažesnio masto varžybos Šiaurės Amerikoje užaugusiam mūsų tautos jaunimui – nuo 8 iki 16 metų amžiaus mažieji krepšininkai ir krepšininkės, susibūrę į per 40 kelių miestų (kuriuose sėkmingiausiai gyvuoja lietuviški sporto klubai) komandų įrodė, kad stambiausia užjūryje lietuvių sporto mėgėjų Sąjunga gali tikėtis daug žadančios ateities. O svarbiausia, kad net 4 iš tų ekipų buvo jungtinės – pavyzdžiui Niujorko LAK/Missisauga „Anapilio” „D” amžiaus grupės mergaičių ir tų pačių metų gimimo Detroito „Kovo”/Niujorko LAK berniukų – ką šios Žaidynės parodė, kad svarbiausia net ir aršioje kovoje dėl medalių neužsimiršti, jog visų pirma esame vienos – LIETUVIŲ – komandos atstovai ir būtent tokiuose renginiuose sugebame įrodyti, kad esame vienos ir tos pačios tautos vaikai – nesvarbu, ar gimę čia Jungtinėse, ar Kanadoje, ar už Atlanto Tėvynėje Lietuvoje ir ar rišliau kalbame lietuviškai, ar angliškai. Nugalėjo draugystė – galima drąsiai rašyti taip apie Detroitą, Torontą…o kaip su Čikaga? Prieš trejetą metų turėjau progą kalbėti stambioje JBANC (Jungtinio Baltijos ir Amerikos nacionalinio komiteto) konferencijoje Vašingtone apie dabartinę lietuvių bendruomenės padėtį Amerikoje, kur pažymėjau, kad vienas gražiausių pavyzdžių, kaip puikiai kartu bendradarbiauja skirtingų imigracijos kartų mūsų tautiečiai didžiausiame lietuvių skaičiumi mieste Čikagoje yra mano jau minėta ČLKL, kadangi tarp daugumos naujai atvykusių suburtų vyrų krepšinio komandų rungtyniauja ir beveik vien iš JAV gimusių krepšininkų sudaryta vietos „Lituanica” ekipa…į iš salės atskriejusį klausimą ar nėra kokių nors nesutarimų tarp „trečiabangių” ir JAV gimusių mūsų tautiečių tvirtai atsakiau „ne”, tačiau dabar, deja, jau nebūčiau toks tikras. Visų tautų katilu vadinamoje Amerikoje net ir iš kur kas didesnių valstybių emigravusiems italams, airiams, portugalams nėra lengva išlaikyti savo krašto kalbą, tradicijas, kultūrą, juo labiau jeigu jie imtų atstūminėti tuos, kurie negali visų savo minčių išreikšti tik itališkai, airiškai ar portugališkai. Lietuvių, įskaitant ir tuos, kurie gimė užjūryje ir lietuviškai tegali pasakyti „labas” ir/ar „kaip tau”, kažin ar turime daugiau kaip 4 milijonus, tačiau susivieniję tampame galinga jėga, kuri 2003 metais padėjo Lietuvos rinktinei „užkariauti” Europą krepšinio aikštelėje, o sekančią vasarą pirmą sykį istorijoje nugalėti vien iš NBA žvaigždžių suburtą JAV rinktinę Olimpiadoje. Kaip žinia, sekančios Olimpinės Žaidynės vos už 2 mėnesių organizuojamos Kinijos sostinėje Pekine…mūsų šalies krepšinio „desantas” žada vėl būti kaip niekad pajėgus – susivienykime vardan jų sėkmės! O Čikaga taip pat turi puikų šansą visiems parodyti pavyzdį: šio mėnesio pabaigoje (birželio 28-29 d.d.) čia žadamas ne tik iki šiol neregėto lygio Joninių vakaras, bet kartu ir visos Šiaurės Amerikos lietuvių futbolo čempionatas – įrodykime sau patiems, o ir visiems kitataučiams, kad sugebame vėl, kaip Baltijos kelyje 1989-aisiais, tapti vieningi ir galingi, nesvarbu iš kur atvykę ir kur gimę…ir kokia kalba geriau susikalbame – juk esame visi širdyje LIETUVIAI!
